Be saulės. Be ramybės. Be tavęs.
Ar vis dėlto su tavimi?
Žiūriu ašarotomis akimis į lubas ir kalbu Niekur Nesančiam Dievui maldą: "Ačiū, kad iš manęs tyčiojiesi. Ačiū, kad viską dalini pusiau - arba kūnui, arba sielai. Niekada kartu. Ačiū..."
Sekmadienio sustabarėjusi diena su Mansono daina "Coma white (acoustic)". Pirmadienio ryte mintyse užgroja B2 su "maja serdca astanavilos..".
Praeis. Net jei viskas yra suvalgoma kaip uogiene pertepti vafliai...
Net jei saulės reikės dar palaukti.
Tik kaip niekad nežinau, ką man daryti.