sprogstantys burbulai

Tylai kažkuriam kampe gimė burbulas... paslapčia, tyloje, tamsiam name. Jis gimė pirmas iš 23 kitų jo brolių . Jis buvo juodas (dėl genų mutacijos), skirtingai nuo jo brolių, kurie pagrinde įkūnijo žydrus atspalvius. Kartais jis jausdavosi vienišas, bet jis džiaudės skirtinga išvaizda. Nepaisant to, kad jis aiškiai buvo išskirtinis, vien pažvelgus į jį tai galima buvo suprasti, bet jis buvo vienodas vidum. (Deja pats to nesuprato)
Norintys galėdavo įsibrauti į jo vidų, bet ten nieko nerasdavo tik juodą tuštumą, ir daugiau nieko. Pabuvę ten jie nebenorėdavo daugiau niekada lysti į jo, to, juodojo burbulo vidų, tokia tuštuma tiesiog slėgė, nežmoniškai slėgė savo sunkia juoda našta. Pabuvę ten, ten pabuvę jie ištuštėdavo, jie kiti, jo, (to juodojo burbulo) draugai, klasiokai, šeip praeivei. Kas ilgiau užsibūdavo tam viduje, tas sprogdavo nuo per dideliės dozės, tuštumo dozės.
Keista, o gal ne, bet burbulas nesijausdavo vienišas. Nežinau net kodėl? Gal.. bet ne.
Į ši klausimą paieškokim atsakymo, kiekvienas, savo viduje.