Pasaulio galingieji ir menkieji. Ir tie, kur stovi kažkur vidury, išsirikiavę iki bekraščio horizonto. Iki dusulio tas reginys ir tas vizijos skausmas. Iki dusulio.
Aš jau daugybę kartų buvau išvaryta iš rojaus ir klaidų vinimis prikalta prie geismo kryžiaus. Tačiau vis tiek ilgiuosi laužomų sparnų kapsančio kraujo garso. Stovi tyloje, tylu taip, kad net ausyse spengia, turbūt net rojuje nėra tokio tylaus kampelio kaip tavo glėbys, ir girdi, kaip lašas po lašo teška gyvybės syvai. Žemyn, tiesiai man po kojom. Aš tau sakau, nėra tokios tylos kaip tavyje. Ir viso to pasiilgau. Nors prisiminti draudžiama, geisti nebeleidžiama, o už sapnus vėliau tenka sumokėti nemigos naktimis. Pasiilgau ir tiek. Nors gal ir niekad to nebuvo. Gal tik prisisapnavo.
Pasaulio menkieji ir galingieji. Iki dusulio.