Septyni drambliai per tiltą eina.
Du angelai žvaigždes tinklais gaudo.
Spindintis drugelis žalsvoje dėžutėje tupi.
O lentynoje išsvajoti "Nuogi drabužiai".
Kaip niekad teisingos dovanos...
Džiaugsmo ir juoko ašaros. Taip ir priprasti galima. Kažkur už ausies sėdi jaukumas. Kutena, brauko savo mažulyčiais pirštukais, erzina. Nusišypsau. O kas belieka?
Kiekvienas neša savo. Religiniai fanatikai. Jų akių blizgesį gali lyginti su narkomanų ar gerokai išgėrusių žmonių – tik šis blizgis yra sukeltas didesnio kvaišalo. Nepiktžodžiauju. Žodžiai patys savaime pikti nebūna – tai žmonės juos tokius padaro, suteršdami savo nuodėmingomis mintimis, lūpomis, savo veiksmais, kurie dažnai prieštarauja jų biblijai.
Vieniems svarbu tai, kas tau tėra tik smulkmena. Taip buvo, taip ir bus. Taip ir yra.
Pavasaris jau pakeliui.
Jei manęs lauki, nukask man takeli sniege. Kad neklampočiau.
Ir neklausk, ar šalta. Tik ištiesk arbatos puodelį rankoms pasišildyti.