Nesuprantu aš kai kurių žmonių.
Davė man vienas studentas (dabar praktikuojantis mūsų mokykloj) draugišką pastabą, kad dažniau žiūrėčiau žmogui į akis. Aš tyliai mintyse nusistebėjau. Atrodo, kad žmonėms galiu drąsiai pažvelgti į akis ir žiūrėti kiek tik noriu. O va, čia kažkas nepatenkintas tuo :)
O iš kur man žinoti, o gal čia kažkam atrodys nemandagu, gal kažkam nepatiks kai į jį spoksoma ar dar kas.
Ir vat kas man patinka - kad dažniausiai jei aš ir koks žmogus žiūrim vienas kitam į akis, tai jie  pirmi jas nuleidžia. Kažkodėl man tai kelia mažyti mažuliuką pasitenkinimą. Pasitenkinimą nežinia kuo.