žiežirbom blyksi dangus
kai sninga vakarą vėsų
trupina Dievas ledus,
(spokso žemyn kol tie nuplevena)
tyliai
taip net negirdim
kalbam maldas, dengiam stalą
katės ir pelės, tik jos
Dievo ledus išlukštena
tempia, net skauda pečius