"aliuzija i Stalino saulę visada užkabina
pradedančiuosius pionierius raudonom kojom
nušliaužiotos grindys kas jas bevalys juk
sniegas po jomis juoduoja

piktai bet lengvai kylanti ranka į koncentracijos stovyklą - toks disidentiškas krachas taviškė
nugara deja nesugeba atlaikyt net pasyvaus
padų laižymo - ne pekloj plytą čiulpi

papilkėjusios masės gegužio pirmosiomis
laimę medituoja bet iš tiesų maru galuojasi
iš gulinčių sušaudytų prisiminimų lieka tik skylės
beveik idealūs adijalai kasnakt pabrangsta

mąstau vadinasi išlieku kartoji tai rytą vakarą
savo dievui - stalinui kartais tyliai bet kas keista
šnibždi kokiam nors biurokratui į ausį nuolankiai
karves kiaules arklius ir sielą pardavęs
ax kokio Amerikon kad nukeliavus"

infantilus