Ji pasiima visą džiaugsmą. Ir nubudęs vidury nakties supranti, kad nebeturi nei sielos, nei širdies. Lieka tik kūnas, tarsi tuščia luobelė, prisiminimas kažko užmiršto. Naktyje, kurią rytas užmiršo pakeisti, tarsi šnabždesys vartaisi nuo vieno ant kito šono, kol galiausiai supranti: lova tuščia. Ji juk pasiima viską.