2012 04 19

Pirmas rytas kai pabudau blaivus. Jeigu taip galima pavadinti rytą po dienos kai nieko negėriau, o iki tol tris mėnesius intensyviai sportavau. Įdomu kada taurelės kilnojimo federaciją įsteigs, greičiausiai tapčiau čempionu.
Palietęs galvą net žagtelėjau, iš kur pas mane tiek plaukų. Gi nuo kudikystės mama stropiai kas savaitę kirpdavo plikai. Į veidrodį nežiūrėsiu, nes jo nebeturiu namie. Reiktų iki kirpyklos nueiti, bet problema ta pati, dėl ko vakar negėriau.
Skrandis po truputi pradeda siųsti signalus, kad nori maisto. tiesa ir vakar jis to paties norėjo, bet virtuvė gi tuščia. Ne, ne taip, kad tuščios spintelės, o taip, kad ji apskritai tuščia. Na gal ir ne visai tuščia, dujų ir vandens vamzdžiai dar yra. Pabijojau jų pjauti, nors manau metalo supirkykloje gaučiau pakankamai, kad galėčiau bambalį nusipirkti.
Guliu sau tuščiame kambaryje ant žemės, žiuriu į tarpą tarp sienų, kur anksčiau durys stovėjo ir geniali mintis šovė į galvą. O gal kam linoliaumo reikia. Va kur stovėjo spinta ten jis visai dar naujas. Idėja gera, pamaniau ir tuo pat metu pasikasiau nuogą užpakalį.