O Vronskis jautė, ką turi jausti galvažudys, matydamas kūną, kuriam jis atėmė gyvybę. Tasai kūnas, kuriam jis atėmė gyvybę, buvo jų meilė, pirmasis jų meilės laikotarpis. Kažkaip buvo klaiku ir šlykštu atsiminti, už ką buvo sumokėta šį baisi gėdos kaina. Gėda dėl savo dvasinio nuogumo slėgė ją ir atsiliepė jam. Tačiau kad ir koks siaubas apimtų žmogžudį negyvo kūno akivaizdoje, reikia tą kūną piaustyti į gabalus, slėpti tą kūną, reikia naudotis tuo, ką nužudymas davė žudikui.