"Aš niekuom netikiu, nieko nesitikiu - esu laisvas..." (vieno senovės graikų filosofo mintis).
Tris paskutiniuosius metus, man tai padėjo išgyvent (ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis).  Tad nekaltinkit už "cinizmą".
  Paskutiniu metu, vienas žmogus, su "žvakele", kuri vadinasi VILTIS, bando (tikriausiai) uždegt tris kitas,mano rankose esančias, užgęsusias "žvakeles" (tas žmogus žino, kaip jos vadinasi).
  Aš norėčiau (pa)tikėt tuo žmogum, bet, velniai (oi, atsiprašau...) mane griebtų, negaliu sakyt, kad bijau, tiesiog - savisaugos instinktas, įjungęs "autopilotą", taip stipriai "skambina varpais"...
  O aš, prieblandoj, nematau - kur, ir kaip tą "autopiloto" mygtuką išjungt...
  Gal... kai bus uždegtos visos keturios "žvakelės"...?