Pažeminimas užvaldė pamažu. Jis nedrąsiai prisėlino ir vieną dieną atsigręžusi išvydau išsiviepusį snukį.
-Sveika - linksmai ir bičiuliškai tarė, it būtume seni draugai. - Prisimeni mane? Esu tikras, kad mano draugo Pavydo pristatyti nereikia.
Neįtikėtina, kad tik po trijų savaičių pajutau pavydą. Visada maniau, kad jei mylimasis permiegotų su kita, mane tučtuojau apimtų didžiulis pavydas. Tačiau dabar šlubčiojo iš paskos Netekčiai, Vienatvei, Beviltiškumui ir Pažeminimui.

...


Ar nekeista, kad palengvėjimas kartais gali būti labai panašus į didelę baimę?