rašyk.lt: Dienoraštis / lovytė / ***

O ką aš? Taip ir dėlioju lyg smilteles savo dienas iš vienų krūvelių į kitas. Kauburėlių kauburėliai. Čia saulėta, šviesulys jau bemaž pačioje savo trajektorijos viršūnėj. Kai palengva pakyla vėjas, einu rašyti. Turbūt pirštu ant smėlio... Ak, jei iki vandens būtų atstumo kaip ranką ištiesti... Bet turbūt niekada to ir nesužinosiu. Aš nematau. Tiksliau, matau pirštų galiukais. Pirštų galiukais smilteles kapstydama, žiūrėdama (girdėdama), kaip jos žyra į kalveles. Jei čia būtų imanoma galvoti, jei mano mintys nebūtų plynas įkaitęs betonas, jei būtų nors truputį korėtas, tuomet, turbūt, leisčiau jo koreliuose veistis kažkada čia būtai giliavandeniai faunai, kad iš tamsumų urveliais nešiotų į saulę padžiauti paveikslus, montuotų projekcijas, kad galėčiau garsais ir šviesa varstyti minčių karolius apie tuos, kurių vaizdiniai, idėjos pažino mano vidų anksčiau prieš mane pačią. Aš tada juos radau. O dabar pati gyvenu jų vidinėj pusėj tykiai šnarindama smėlynus ir dabar jie- tikri, o aš –ne.

2005-11-02 18:12

Norint komentuoti, reikia prisijungti

Meniu

Naujausi

Papildyti

Apie autorių

Autoriaus dienoraštis

RSS