ir pati nesuprantu kaip talpinu savyje tiek priestaru. kaip nesuskylu dalimis. viso to turejimas savyje primena nerealu jausma kad esi valdove,- ponas dievas, jei norite,- visko kas manyje, ir dar anatiek kiek akis uzmato. baisus absoliutinis egocentrizmas. panele nekaltybe gali buti panele nepasotinama- per mazai akiu burnu demesio uzuominu i privatuma ranku gestu nesustabdomo siautejimo nepasakytu minciu kurias as ir taip zinau, ir jie , zino, o dar galiausiai atviras zvilgsnis ir jausmai kazkam tiktai vienam, kuris visada pasitikes manimi, bus man namais ir viskuo kuo panoresiu . (ir pasitikes ne be reikalo.)
ai va- mintis apie pasitikejima man atejo salyginai velai. ir jam irgi. ir tai- naturalu. manding, jei zmogai apie tai daug burną aušina, vadinasi, slaptoje sirdies gilumoje patys abejoja.


lovytė
