Bėgte vis. Spėju. Gerai, kad kiti dar lėčiau už mane juda...
Pagalvoju ir staiga pradedu suvokti, kodėl sutikau būtent tuos žmones savo gyvenime. Vis kažko išmokstama. Šįkart irgi gaunu pamoką, kurios vos neinterpetavau klaidingai. Laimei, laiku susigriebiau. Tačiau vienas žodis ir vėl mano kortų namelis griūna. Laikas parodys, ar aš buvau teisi. Tačiau vertinu šią proto nušvitimo akimirką- staiga žinau, ko iki šiol nesuvokiau. Taip paprasta ir aišku. Bent trumpam. Bent jau iki savaitgalio. Tikėkimės, po savaitgalio niekas nebus pasikeitę kardinaliai. Tikėkimės...
Medaus stiklainis greitai tuštėja. Kabinu šaukšteliu ir saldinuosi, nors ir taip saldu pastaruoju metu gyventi. Kas kad nešviečia saulė. Kas kad jau ruduo.
Dėkoju visiems, kurie yra su manimi, kurie buvo ir dar bus. Kurie mane tebelydi mano gyvenimo kelyje, kurie lydėjo tik trumpą galelį... Dėkui, kad esate. Nes tada galiu būti aš...