Ruduo tik prasidėjo, o man jau melancholija... Susisupti į antklodę ir miegoti miegoti... "Wake me then september ends..." Šalta. Dar ne šlapia. Bet šalta. Ir tai tik pradžia. Susikraut lagaminus ir išsikelti iki pavasario į kokį nors Majamį, kur žydra jūra, baltas paplūdimio smėlis, šiltas vėjelis supuoja hamaką... Nepakenčiu lietuviškos žiemos, nepakenčiu lietuviško rudens. Ir tylos lietuviškos pakęsti negaliu. Sako, jei myli, tai ir tyli. Tada verčiau nemylėtų- bent jau būtų su kuo pašnekėti, pasibarti... Visi užsiėmę. Man irgi savi darbukai. Bet kas tie studentiški rūpesčiai?.. Greičiau pervestų stipendiją- eisiu daryt apsipirkimo terapijos. Ko daugiau bereikia? Daugiau šilumos mūsų namams. Daugiau šviesos. Puodelio kvapnios arbatos. Šokolado plytelės. Pečių, kuriuos apkabinus ištverčiau tamsųjį metų laiką... Daugiau šypsenos. Daugiau tavęs ir mažiau manęs. Kad gramas džiaugsmo atsvertų kilogramą liūdesio. Kad būtų šilta.