Panirti, paskęsti... nakties tamsumoj...
Ir kelią surasti naujon platumon.
  Panirti, paskęsti ir visko netekti...
  Ir baimę į viltį, į laimę iškeisti.

    Panirti, paskęsti ir neiškilti,
    Be nerimo laukti naujųjų laikų...
      Įkvėpti ne orą, o meilės kančių,
      Į kurčiąją tylą garsiai prašnekti...

        Panirti, paskęsti vienu žmogumi,
          Pamiršus kartėlį ir blogus kelius,
          Nuvijus šešėlius ir sopulius,
            Kitą saulėtekį atgimti savimi.