Po ilgo liūčių sezono nušvinta saulė. Mes išgelbėti. Mūsų plaustas, ilgai dreifavęs, staiga atsiremia į krantą. Pažadėtoji žemė. Baltas smėlis. Koralų rifai. Tūkstantis margaspalvių paukščių ir nepažįstami balsai miško tankmėje. Ar tu bijai?

Namie remontai. Tegyvuoja geltona spalva ir seni laikraščiai, klijuojami ant langų stiklų ir klojami ant grindų. tegyvuoja pomidorai iš šiltnamio ir rūgštūs obuoliukai. Mūsų sodo. Tegyvuoja.

Eilinis žaidimas. Uždraustas vaisius visada saldesnis. Bet kaip visados artėjanti pabaiga mosuoja pasidavimo vėliava. Po dviejų savaičių manęs čia nebebus. Gerai. Gal ir blogai. Viskas iš naujo. Perjungiame pavarą ir keičiame kryptį. Tikėkimės, paskutinį kartą. Nors pokyčių visada norisi, tad po kiek laiko vėl darysime posūkį. Į kairę.

Naisiai. Paukščiai ir paukštytės. Tokie pat bepročiai, tik senesni. Gražu. Vieną akimirką net graudu pasidaro. Silpnumo akimirka. Padaužiški pasistumdymai. Šypsena. You keep me from crying.

Tebūnie.