Tiesiog imu sau skirtą smiltį
ir nešu į savo suknistą,
beprasmišką,
mažą,
tamsų,
bet kažkodėl traukiantį skruzdėlyną.

Bet geriau siūlai imt Žemę
ir mesti ją į Saulę,
Kad pasipiltų naujametis fejerverkas
Kaip nuorūkos žiežirbos
Į supelijusią raudoną sieną
vakarais.

O aš renkuosi smiltį,
nes skruzdėle gimiau
Ir drambliu nevirsiu.