Čia vynas

Čia vynas, čia ant stalo žodžiai liejasi.                   
Tik nesijuok tu iš manęs, nes liks randai.               
Tu juk ruduo pavasario praėjusio,
o aš žiema jau pamesta. Ėjai, radai.

Čia linksma, čia švenčiu dažnai gyvenimą.
Tik neraudok. Ar nosine mane laikai?
Geriau atnešk man gandrą, nors ir menamą,
kad pasakytų, kaip prasideda vaikai.

Čia vynas kalba, čia „in vino veritas“.
Tik necituok akim prie stalo nebylių.
Atšips į tylą tavo dantys kerintys,
nes banalu sakyt ir nutylėt „myliu“.

Čia linksta galvos,  susilanksto moterys.
Kaip lovos susilankstomos. Beveik kaip tu.
Išsiravėsim pievas – krisim pasisotinę.
Atmintinai jau viską mokam, be natų.

Čia karšta, čia išdžiūsta vyrų ašaros.
Padžiauk mane, pasirašyk taurės dugne.
Po to išeik be vėjo ir neblaškoma
ir nesakyk „sudie“, nes neišgirsi „ne“.