„Pasmerkimas“ (arba prapultis)




Ilgas ilginąs kelią į ilgesį ilgumai ilgai siaurumai prasidedant „žaismui“ 
Tavo ir kito pasmerktas išmirkęs  ir nutrintas atilsįs atilsęs jautrumas parblokštas.
 
Pašlaksto plaštakes plaštakas „vertasis lytėti“atvaizdą  ir apvaizdą į apsireiškimo reiškinį reikšmę
Permestą parneštą permėžtą  bet nereikalingą net švelniai malonei atsidavimą ir auką... 

Pabunda apmirę „pro – avangardiniai“ gyviai lyg purvinų ausų vabalai ir drasko gyvenimus
Rėkaudami  persūdytoj karčioj egzistencijos vėtroj uždūsta...

Gyvenime kitų –  sulysusioj sielų klostėj apsivelkąs save paslepia kuklumas 
Valandos velkasi vėlei į vienkiemį kaip ašaros slaptos į stulpą sustingstantį...

Bet kelias nubėga palikęs ne tik saldžios malonės  meilOnės  prisiminimą
Prieš tai jis sumaišo jautrų ir grubų šešėlį – miražą  gyvenimo žaismą?