Įgelsiu

Įgelsiu aš artimą mano,
paglostysiu tolimą tavo,
kai žiedą apkaustys kamanėm
birželis, kurs pernai citavo

saulėteky mirusį „labas“.
Ne mano, ne tavo, o mūsų.
Nukrisiu į laišką aš lapais,
„sudie“ kai rašysi, kai dūsaus

perkūnas virš mūsų seklyčios.
Kvailute, tu mano, ne mano.
Įgelsiu, kad širdį išlyčiau.
Po to. O po to, kad ir tvanas

suvilgins parklupusį balsą.
Ir mano, ir tavo, ir mūsų.
Arti pasiklysiu, įgelsiu,
toli susirasiu – nedūsauk.


2005  06  03



                      Įgelsiu

Įgelsiu aš artimą mano,
paglostysiu tolimą tavo,
kai žiedą apkaustys kamanėm
birželis, kurs pernai citavo

saulėteky mirusį „labas“.
Ne mano, ne tavo, o mūsų.
Nukrisiu į laišką aš lapais,
„sudie“ kai rašysi, kai dūsaus

perkūnas virš mūsų seklyčios.
Kvailute, tu mano, ne mano.
Įgelsiu, kad širdį išlyčiau.
Po to. O po to, kad ir tvanas

suvilgins parklupusį balsą.
Ir mano, ir tavo, ir mūsų.
Arti pasiklysiu, įgelsiu,
toli susirasiu – nedūsauk.