Kad tu ištintum, kaip avilys
Eik (tu) į peklą autų skalbti
Eik (tu) kialėms uodegas mazgoti
Po šimts gegučių
Tu paršo koja užpakalinė
Tu šuns kumpi
Eik šunų šukuot
Suk tave devynios
Kad tau kiaurai išeitų
Kad tau liežuvis kuolu atsistotų
Kad tave dryži paraliai
Kad tave per krūmus
Kad tave pypkės galas
Kad tave vilkai užpjautų
Kad tave zuikis subadytų
Kad tavo kakta nupliktų - ant pakaušio kuodas liktų
Kad tavo kojos išklištų ir pakaušis atsikištų
Kad tu balomis nueitum
Kad tu kiaurai žemę prasmegtum
Kad tu negautum nė pekloj vietos
Kad tu staugdamas nueitum
Kad tu suruktum
Kad tu susitrauktum kaip naginė
Lįsk tu vabalo blauzdon
O tu paršakoji
Tu gyvate raudonoji
Žalčio koja pastaroji