Sonetas

Trečia diena, o aš nepabundu,                         
nes nebuvau nė karto dar užmigęs.                 
Kai pakviečia kažkas bare vardu, 
rašau – suvirpa mano mūzos stygos.

Trečia diena, trečia naktis kuriu
sunkus tarp etikečių, brutto, netto.
Iš paširdžių, giliai iš vidurių
rašau, mieloji, tau kamščiu sonetą.

Dar neišeik iš proto tu, pabūki.
Namo sugrįšiu po masažo snukio:
iš nuotraukos atkursi veidą,

tokį, kai poetu dar neatrodžiau,
kai dar ravėdavau kas naktį sodžių.
Sugrįšiu – mūzos jau atleido.