<keturioliktas eksponatas>

zveriooga  "Mirtis"


Nesuprantu kodėl,
Apsikabinusi neviltį
Aš tramdau savo troškimus.
Pro debesis ir saulę
Žvelgiu tolyn.

Ir kodėl
Matau save, blankią ašarą,
Matau tėtį, mamą,
Ir tūkstančius kitų.

Nesuprantu.

Kodėl aš verkiu,
Kodėl sumindžius džiaugsmą,
Apkabinu neviltį.
Painu. Netikra. Sapnas?

Ne. Ne sapnas.
Bet kas?
Aš? Ne.
Širdis? Taip.

Neritmingi dūžiai,
Ir temstnčios akys
Mane baugina.
Kodėl? Kas darosi? Kas vyksta?

Šaukiu vardus.
Kokius – nežinau.
Šaukiu ir tiek.
Bet kam?
Juk čia nieko nėra.

Užsimerkiu.


2005-05-29
Fantastika