Savaitgalis smėlio smiltyse. Tų mažų kruopelyčių pilni plaukai, užrašai ir širdis. Savo mintyse eilinį kartą kvailioju. Eilinis žaismas stiklo karoliukais. Per daug tvirtai jaučiuosi- stebiuosi tuo. Tiesiog negaila duot kam nors likusias savo palaikes širdies duženas-draiskanas, kad sudaužytų dar kartą. Juk, kad kažką prarastum, reikia turėti. O aš neturiu nieko. Taigi neturiu ir ko prarasti. Pažaiskim dar kartą. Nesvarbu kuo- apyrankės gintarais, jausmais... Nesvarbu.  Pažaiskim.