Kiauliškas
(minint Makso Deglosios ankstyvos mirties mėnesines)

Svilina kiaulę, debesys kyla.
Meitėliai renkas į skerstuves.
Snukiai sutinę, žvilgsniai suskilę.
Ir nepamiršta savus atsivest

į skeltanagių susirinkimą.
Pila į šnipą. Kitas jau – ne.
Žviegiantys tostą, kimę, užkimę,
tepa žaizdas drungna namine,

tepa – taip vakar keiksmus nusiplovė:
Dvidešimt „matų“, pusšimtį „na ...“
Meitėlių dešimt žagina lovį:
kiauliška scena – kiaulė viena,

kojų virš dešimt. Visi – be kojų.
Klimpo, įklimpo į skerstuves.
Dieną prastūmė, kiaulę aukojo.
Vakaras eis – į migį parves.