<šeštas eksponatas>

_hmm_  "tai"


Tai nuėjo takeliu,
Tai pamatė, negaliu,
Ir paguldė jį šalia manęs,
Po mėnuliu.
Jis kvepėjo medumi,
Švietė akys skaidrumu,
O skaidrumas švelnumu,
Kaip tik moka tik tai jis.
Jis pasakė:
- tu tyli.
Aš tikėjau jo žodžiu ir tariau:
-naktis tyli.   
Jis pasakė:
-aš myliu.
Tyliai ištariau:
-tikiu.
Jis paklausė:
-tu myli?
Atsakiau:
-naktis tyli.
Jis pasakė man eiles,
Susakiau aš jam savas.
Farsas baigėsi, spektaklis baigtas.
Jis paklausė, lyg koks vaikas:
-ar dabar jau tu myli?
Atsakiau:
-naktis tyli.
Jis surinko žibuokles,
Vos per sniegą jos matyti.
Tai atbrido per žoles.
Jis sutramdė savo pyktį.
-dar nelaikas, dar vėlu.
-dar minutę lig aušrų, -
Pasakiau aš, atsikėliau,
Ir baltuoju takeliu nuėjau su mėnuliu.
Atsivijo Jis mane ir lyg margame sapne vėl paklausė:
-ar myli?
Atsakiau:
-naktis tyli.
Jis įniršo, metė puokštę
Ir ant kelių kritęs švokštė,
Lyg šuva pasiutęs koks,
Užsimojęs Jis pečiu,
Trenkė man baltu kumščiu
Ir paklausė:
-ar myli?
Atsidususi giliai,
Vos galėdama matyti,
Oro įkvėpiau stipriai,
Neįstengiau atsakyti.
Jis man vožė dar smarkiau,
Ir paklausė:
-ar myli?
Iš viršaus jam atsakiau, kad naktis vis dar tyli.


2005-05-11
Proza