Pavargsti ir gyvenimas rodos
Lyg viena ištisinė tremtis-
Be lakštingalų mingančiuos soduos,
Kada sodai susmegę suvis.

O juk reikia nedaug - kad pašauktų,
Kad išgirstumei kalbą žvaigždžių,
Kad ateitų, kad būtų, kad lauktų,
Kad abu... kad abu... kad abu...

P.S. Aciu Martynui uz grazius zodzius..:) (jis greiciausiai net neperskaitys) :);)