Šiandien tokia diena, kai norėtųsi slėptis po lapais medžių papėdėje, bet prisiminimas apie snaiges, tupinčias ant šakų ir godžiai stebinčias bei aptarinėjančias viską, kas darosi ant žemės, atbaido bet kokią viltį ten atsipūsti. O ryte jos ne tik glaudėsi ant didesnių ir mažesnių atbrailų, bet dar ir kvietė savo drauges ir kaimynkas iš dangaus. Tai žodžiu prisikaupė spoksotojų daugiau nei norėtųsi. Gerai dar, kad šiltas vėjelis joms kojas kutena, tai jos kikendamos po truputį laša žemyn.