Juodos rožės

Juk tu žinojai,
Kad gėlės- man absurdas
Išskyrus vieną žiedą,
Juodą kaip mirtis..

Jos vardas buvo Rožė,
Kurią surasti paliepė mintis.
Tik ji man teikia ašarotą džiaugsmą
Nes primena juodas lyg perlas
Vasaros naktis

Vis klasei, koks didžiausias mano noras.
Dabar tau drąsiai atsakyt galiu:
Kai aplankysi mano kapą tylų
Atnešk man juodą rožę dovanų!