išlipi iš lovos. pirmyn, atgal. pirmyn. nervingi žingsniai,nuorūka ant žemės. užminu. basa koja. žingsniai artėja vieni prie kitų. sustoja. visai šalia.

^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^

atrodo, tai jau 2 bemiegė naktis. negaliu tiksliai pasakyti. gal čia tik mano vaizduotė. gal nebeskiriu dienos nuo nakties. gal guliu duobėj-viso pasaulio nuodėmių.
tiesiog kvėpuoju naktimi, net tada kai aušta.12 sekundžių iki saulėlydžio, atrodo tiek nedaug. bet taip skauda.. o gal minučių, gerai neprisimenu, tik žinau, kad turi skaudėti.
gal dėl to ir skauda. kai keliuos, kai einu, kai sėdžiu, kai dainuoju, kai bėgu, kai laukiu, kai meldžiuos.. gal todėl ir skauda, nes.. aš juk žinau, kad.. turi skaudėti.
tavo unikaliu braižu suraižytos smegenys, nuo per didelio širdies plakimo iššokusios kraujagyslės, o gal tai sumaizgytos venos, kad kraujas į ją nepatektų. viltis pageltonavusi nuo cigarečių skonio (jau netik įsivaizduojamo). dar pyktis, pyktis.. toks bekraštis, rankomis neapčiuopiamas, kaip šimtametis ąžuolas-šaknis suleidęs giliai į žemę, tvirtas ir nepalaužiamas.
ir visa tai yra manyje. ir visa tai, esu aš, nes žinau, kad kitaip būti šiąnakt negalima.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

kiekvienam rytojui atėjus, nusišypsau. ne sau, ne tau, ne jums. nusišypsau tiesiog todėl, kad reikia.

_____________________________

ima atrodyti, kad jie visi žino, ką veikiau vakar. mano akys išduoda visą tave, tu jose gyveni, o jie.. jie tavęs ieško. visi štampuotieji, ištikimi krintančio dolerio kurso vergai, ieško kitų štampuotųjų.
užsimerkiu. noriu palyst po stalu, bet suprnatu, jog taip viskas atrodys dar neįtikinamiau.
kažkaas tyliai sušnabžda mano vardą..
garsas iš anapus.kodėl jie mane vadina vardu?maniau,12sec dar nepraėjo.. net joms praėjus noriu toliau BŪTI. tik ne tuo, kuo esu..