Sniegas jau visiskai isryskino savo baltuma, nepalikdamas jokios kitos spalvos zemeje, o mano sirdis siandien laiminga:) gal todel, kad liudesys bando nuomanes begti, gal todel, kad turejau truputi laisvesnio laiko, gal todel, kad padejau kazkam... o man tai reiskia daug... matyti sypsena kito zmogaus veide, jausti dekinguma ir svelnu sypsni, bei atsirasti laimingos drauges glebyje... hmm, kiek kartais nedaug truksta iki pilnos laimes... tikriausiai...

tik man idomu ar rytoj vel nepeiksiu sio pasaulio ir jo siunciamu isdaigu:) tai parodys rytdiena:) o sindiena rodo, kad keli geri zmogeliukai priverte sypsotis, o as jiems sukeliau sypsena:) nes buvau tokia kaip visada..:)