Pasyvus gyvenimas pasibaigia tokia aktyvia depresija, kad net baisu įsivaiduoti, bet gyventi kitaip neturiu jėgų šiandien.
Pavargau nuo stengimosi gyventi normaliai.
Bevaisiu pastangu.
O juk turėčiau būti laiminga, nes socialiai mano gyvenimas puikus:
turiu darbą, studijuoju, turiu ką mylėti ir kas mane myli. Turiu galimybę patenkinti daugumą poreikių. Toriu galimybę svajoti, bet ja nesinaudoju.
Tik guliu ir žiūriu į dangų.
Žiūriu ir nematau nieko.
Įtikink mane, kad rytoj bus geriau.
Neitikinsi..
Nes tai priklauso tik nuo manes.
O aš pavargau.
Pagyvenk už mane truputuką.
Aš sergu.
Abejingumu.


LetMeFly
