Rašyk
Eilės (79117)
Fantastika (2333)
Esė (1598)
Proza (11068)
Vaikams (2734)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







tada pamachiau tavia. vidurnakchio tyloje. tu ejai gatves viduriu, jausdamasis tikras gatves sheimininkas. tada musu zhvilgsniai susitiko. pajautei sumishima savyje... juk tu buvai vienas.

nieko nebus. laikas judeti. nebera ko stoveti.

nezhinau kodel , bet pradejom shneketi. apie ora. zhvaigzhdes. plyteliu nelyguma...

fantazija, kartais reikshmingesne , nei realybe ...

kodel mes bendravom... nezinau. tiesiog reikejo tada kazhko shalia... o tu buvai pirmas pasitaikes... daugiau nieko nebuvo.

kartais nera pasirinkimo. tada sustojame. ir ne ish vietos

atsimenu, kai atsisedom ant laipteliu ir juokemes ish zhvaigzhdzhiu. juk negrazhu taip daryti, tiesa??  bet tada mes tiesiog linksminomes... nes abu jautem, kad liudesys mus valgo.

geriau shis tas , nei nieko...

bet tada tu dingai. ir ash likau viena. viena, guleti ant laiptu... neverkiau, nes supratau, kad tu tebuvai vejas... vejas mano plaukuose... mano suledijusiam kune...


2004-11-04 23:20
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą