Byra Žvaigždės. Žmonės stovi atsigręžę į begalybę ir gaudo jas dubenimis. Kas pagaus - bus sotus. Suskyla nukritusi Saulė. Iš jos šukių kraštų laša tirštas ir karštas raudonas kraujas. Sudūžta nukritęs Mėnulis. Jo duženos pamažu subėga į plačią upę. Nukrenta Debesų kamuoliai. Jie ridenasi žemės paviršiumi vejami ir mėtomi vėjo. Krenta Vėjas. Ir skverbiasi į Žemės gelmes, užpildydamas tuščias erdves. Neilgam. Tįsta ir teka Sferų sluoksniai. Srovė lyg lava po savimi nepalieka nieko, tik savo pačios pėdsaką. O juk Žmonės tik troško sugauti savo laimę...