Kaip gaila, kad ne kiekvieną dieną lyja, kai tu nori, kad lytų... Gaila, kad ne kiekvieną dieną jautiesi pajėgus tame lietuje pamatyti kažką vertą dėmesio... Atrodo, kad jeigu nusisuku, tai už nugaros lieka kažkas prasmingo, bet kai atsisuku - ten nieko verto dėmesio...
Kaip norėčiau, kad grįžtų tos dienos, kai visada mačiau mėnulį ir kitą jo pusę, visada turėjau, ką sau pasakyti. Atrodo tai sugrįš, kai jau iš nevilties busiu pasinėres į visuomenę... Neišnaudotas fuckin' farsas, dabar lygiai toks mano gyvenimas...