Perbraukiau ranka plaukus ir prikrito gyvenimo,
Dar metai - penkeri ir saulei akis spiginsiu.
***
Prisimenu nemoke manes dainuot
Verkianchiam sypsenos seseliui,
Taip ir augau basas kojas trindamas -
Viena balta, kita nevaiksto.
***
O kas pasakytu, kad naktis susimelancholinusiam sangvinikui po lova nesidraiko ?

"Someone is dancing on my grave
Sending shivers down my spine.
I hear a laugh, it awoke my soul
The wind takes the leaves where he
Wants them to go
His tunes enchant our world,
Our thoughts and leaves us frozen"
from
Within Temptation - The Dance

Keičiuos - tobulėju
Į vakar svajotą portretą
Sustingęs žvėris iš širdies
Pasiduoda

Purvu žvaigždžių neaptaškius.

Paimsiu save ir pakankinsiu, ir pakankindamas - žvengsiu.
Vat koks saldus žodis į galvą atėjo - KALĖDOS - kartokit visi su manim pirmą sakinį!

Nei aš durnas augau, nei aš aklas dabar esu. O gaila, būtų lengviau.

Nei aš durnas augau, nei aš aklas dabar esu.

Sese jei skaitai, užsiregistruok ir parašysi man žinutę ;)
Be to, čia žmonės skaitantys ir recenzijas rašantys, rašytojus mylintys. Čia tu laukiama...! ;)

Prakaitas naktinis
Ir kojų pirštai,
Sukandžioti vakarykštės,
Bjaurybės raudonos.

Kuo
Nusikalto - būdami,
Ar ne tiesiai
Kelią eidami?

Naktinis gyvenimas ir melancholija, melancholija ir nesavanoriškas naktinis gyvenimas. Naktimis mano kojų pirštai šąla, o kūno šiluma, kaip nebūtu gaila, priklauso nuo jų.
Gal todėl matau save bėgantį, nuo bjaurybės raudonos...

Kiekvieną dieną atnešu tau gėlių.
Mes gulime kartu, svajojame, žiūrėdami į dangų.
Aš daug šneku, kad tau nereikėtų.
Kiekvieną dieną gyvenu kartu.
Žalią žolę pakeičia ruda, žibutės kviečia želti vėlgi.
O aš vis gyvenu kartu.
Tavo paminklas vakar apšerkšnijo.
Nusipirkau kastuvą, taupau revolveriui.
Palauksiu pavasario minkštos žemės.
Išsikasiu šalia. Būsim artimi...