daug kas klausia, kodel aš taip dažnai šypsausi?:) galiu atsakyti tik tiek, kad myliu šį beprotišką pasaulį:) myliu už tai, kad verčia kentėti, myliu, kad liepia džiaugtis, myliu, kad liepia verkti... Klausia ir tokio klausimo, kaip kodėl paskutiniu metu esu tokia susimąsčiusi:) o ką aš galiu atsakyti:) kad mastau apie tai kas neįmanoma, apie tai, kad jaučiu sparnus ir ramybę širdyje, kad jaučiu pakylėta... tai žino tik viena draugė, o kaip kitiems pasakyti,kad nors ir esu vieniša, bet tam tikras žmogus teikia man laimę, šypseną ir netgi gal meilę...:) nors šio žodžio nelabai noriu vartoti, esu su juo atsargi, bet...:) ačiū tau, kuris pakeiti požiūrį į gyvenimą:) ačiū, nors ir neperskaitysi:)