tiesiog verkiu.... lioodna.... nebenoriu sugrizti i tikraji pasauli. Jis man per ziaurus. noriu gyventi tik svajonemis.... ir prisiminimais. siandien dienos.... kodel viskas aplinkui taip ziauru. Kodel zmones neturi tokio kiauto kaip sraiges???? uzsidaryciau jame. Kodel kiekviena akimirka tai yra vis naujas vaidinimas.... Nauja pjese, pastatyta pagal aplinkybes... Man baisu, bet as pasiduodu... padekit kas nors... nors kas nors ....  mano ausyse niekaip nesustoja skambeti sie zodziai : "aiste, tu visus skaudini, to niekas nevertas tik tu pati.... skaudink pati save" .... ar as kada nors busiu laiminga? Ar tai tik bus tada, kai busiu su tavim.... Kodel mes taip toli? Kodel negalim buti visada salia... 10 valandu, o as to net nepajauciau. Praejo kaip 10 minuciu.... aciu tau.... Maniau visada gyvensiu viena savo sukurtame pasaulyje. Savo spektaklyje. Bet dabar vaidinime du zmones ir jie vaidina tik sau. Todel vaidinimas nuosirdiausias. is visos sirdies. . . man baisu , kad tai laikina... ;( verkiu be jokios priezasties. Negaliu uzmigti. Per daug minciu. Nepasakytu zodziu... Neisreikstu minciu... labanakt. nebezinau as bepakilsiu is sio gilaus miego. Gal uzmigsiu amziams. Palikus juoda skyle savo sirdyje... Sudeginkit mania. Pasmerkit. As skleidziu erezijas.... As ragana!!!!!!

tai su savimi as taip ir nesusitikau, su ta kurios veidas priklijuotas isvirkscioje sielos puseje.

as galiu uzpildyti savo  erdve ir laika, bet niekas negales uzpildyti tustumos mano sirdyje.

gyvenimas(-o) butinybe, uz kuria as pasirengus mirti ...

                is spektaklio "4.48 Psichoze"