popierinis laivelis vis plaukia pro šalį... Teisingi žodžiai, kuriuos išgirdau kažkokioje dainoje. O mes jame kaip tie keleiviai, laukiantys, kol mažos mergaitės adata pradurta skylutė mūsų laivelio dugne ims leisti vandenį, o tada jau amen. Ir taip kiekvieną dieną.
Tema gal ir nuvalkiota, bet būtent tai dabar sukasi mano galvoje.