Vakar vakare supratau, kodėl aš niekada neparašysiu knygos ir kodėl jos net nerašysiu. Matote, jei jau kažką pradedi tai darbas turi būti tikslingas. Kokias knygas skaito žmonės? Žmonėms reikia tragedijos ir dramos. Svetimas skausmas visuomet malonus ir malšina savą, kad ir kaip apgailėtinai tai beskambėtų. Mano gyvenimas tolimas nuo skersvėjų ir audrų. Jame nevyksta nieko baisaus, nieko dėl ko žmogystos vargintųsi apie jį skaityti. Bent mano akimis žiūrint.
Aišku nutiko nemažai to kas galėjo ir nenutikti, bet jei galėjo ir nenutikti, tai ir tarkim, kad nenutiko;)) Paprasta gyvenimiška alchemija. Aš nepripažįstu nesėkmių ir skausmo. Aš laiminga. Visa kita nesvarbu.
[coloržorange]Ir dar todėl nerašysiu, kad:[/color]
EvErYbOdY iS dOiNg SoMeThInG wItHoUt Me


LetMeFly
