Kaip naiviai tikejau, kad tu tik zmogiukas, kuris isblasko liudesi, praskaidrina diena buciniu ir nuramina mano nerimstancia sirdi stipriu apkabinimu...niekada netikejau meile...bet kas gi tai??? tu siltas, kai pavasario lietus...tikiuosi tie lasiukai neisdzius...eh jau sukasi protas...juk galima ir nuprotet:)