Rašyk
Eilės (79113)
Fantastika (2333)
Esė (1598)
Proza (11067)
Vaikams (2734)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







sestadienis (  gitarishkas ) 7d
muzika:
Ali Farka
nuotaika: ne kokia ...
jausmai: verkia vidus. Kvailas jis.

ar as tik nebusiu ta kvaila blondine is filmu, kuri tiki TIK pasakomis su grazia pabaiga. Baisu net pagalvoti kokios mintys mane apima, kai pasiziuriu romantine komedija . Noriu tos laimingos meiles, kuria netikiu. Nes zinau, kad mano vyras bus gejus.  Noriu to jausmo gilioj sirdutej, kurio dievas man nedovanos, nes as neisrinktoji. Noriu kazka apkabinti ir jausti kaip jo sirdies ritmas plaka taip pat kaip ir mano. Greitai. Bet ir tai ne man.  Juk as romantikos nekenciu. Bent jau skelbiuosi jos nekencianti. Taigi kodel tada po galais noriu laimingos meiles? nuostabaus bucinio ir to pirmojo karto. Noriu,kad viskas nusisektu. Bet juktaip buna tik filmuose apie bjauriaja anciuke, kuri pavirto grozio karaliene.  Niekada netikejau, kad princas ateis pas mane, nes as jo neverta. Aisku jis ir neatejo. Pakolkas.Nezinau net, tiketi, kad jis ateis ar ne. Mano sirdele pradeda taip garsiai raudoti, kai pasiziuriu kokia romantine komedija. Nors pati bandau sau priestarauti. Sau ir kitiems meluoju, kad tai manes nedomina. Kad nenoriu myleti. Kad meile man nesvarbi, Kad jai as nepasiruosus. Gal taip ir yra. Gal. Bet kodel mano sirdis ir vel verkia, kad neturiu kazko salia ka galeciau apkabinti, pabuciuoti ar bent priliesti, prisiglausti.  Negaliu sakyti, kad salia net nera zmogaus ar zmoniu kurie noretu buti su manim. Gal net draugauti. Bet as i tai neziuriu rimtai. As nejauciu to, ka matau filmuose. Fui, kokia pati as sau banali. Net nenoriu pripazinti, kad dabar mano galvoje tokios mintys. Juk tai ROMANTIKA> SUSHIKTA ROMANTIKA. Niekada nenorejau vakarienes prie zvaiu sviesos ar bucinio menesienoj, todel tada paskelbiau nuosprendi sau. As neromantike. Bet ar tai tikras nuosprendis. Ar tai, kad nemegstu romantisku vakarieniu dar reiskia, kad nekenciu romantikos? As juk tik norejau kazka myleti ir gal net buti mylima. Ka nors pabuciuoti, kai sunku. Maniau, kad viska gales atstoti drauge, kai bus blogai galesiu ja apkabinti ar issiverkti ant peties, kai bus be galo linksma - dziaugtis kartu su ja . Bet ar to uztenka. As isprotejau. Noriu nerealaus. Keliu per didelius reikalavimus ir taip negaunu nieko. Noriu per daug... Bet tai jau taip. Nieko negalu pakeisti. Paprasciausiai jei pamatau, kad jis man neitiks iskart atmetu.  Taip buvo visada . Ir dabar dar taip yra.
Tik ka pakeliau akis. Mano kambaryje 15 dziovintu roziu. Kazkada jas gavau per valentino diena, nuo gana brangaus zmogaus, bet man jo nereikejo. Todel teko isvysti ji buciuojant kita. Bet juk pati kalta. Pati ji atmeciau. O stai ir pakabukas su uzrasu : tik su tavimi... Visada. Nepatiko man tai... Per daug priklausomybes. Dar viena dziovinta roze. Gauta lyg ir gimtadienio proga. Maniau paerzinsiu. Paziuresiu ar istvers. Ne. Todel dabar turiu garbes matyti kaip jis susikabines rankutem vaiksto su kita. Ir klausyti kokia ji jam brangi. Juk as turejau slepti tai, kad zinojau jog jam patikau. O dabar pasakyciau : "gal pabandom? gal mums kazkas iseis... " bet per velu. O stai, dar viena roze. Si geltona. Taip, gavau ja grazios dienos proga. Dziovinta roze dar grazesne. Jis sake, kad tai ne tik grazios dienos proga. Jis ja padovanojo  graziajai aistytei. Todel, kad ji tokia grazi. Tai buvo per ziemos atosotgas. Taip , per tas pacias, kai isejus i lauka gali stebeti kaip tavo nosiukas rudnosiukas raudonuoja. Bet jam as visvien atrodziau grazi. Bet as pabijojau , nors jo sypsena buvo dieviska. Pabijojau klasioku zvilgsniu. Gal as buciau buvus laiminga. Kazkas parase sms'a. Greit prigriebsiu telefona. O taip, juk dar ir zinute vieno zmogaus . Nesvarbu, kad jo prisipazinimas buvo gana banalus ir tuo metu jis buvo visiskai girtas. Jis vistiek mane mylejo . Visus penkis metus. Iras tai suzinojau tik pries jam isvaziuojant gyventi i kita sali. Ar pabijojau. Nezinu. Turbut ne. Paprasciausiai nenorejau dauzyti sirdies. Juk ja taip sunku sulipdyti. Sneku is patirties. Nors turbut taip, ji skaudinau dar labiau. Sakydama vis ne ir ne.  Kiekviena diena ta pati istorija su ta pacia pabaiga : "ne, juk bus skaudu issiskirti". Nors tiesa pasakius nezinojau, ar noriu, kad jis mane buciuotu, kad sildytu mano ranka. Nenorejau to. Atminty dar islikus ir tulpe. kuria gavau beveik nuvytusia todel net neistengiau sudziovinti jos ziedlapiu. Jis lauke manes su ja beveik visas dvi valandas. Stovejo ir lauke.  Dar ir dabar jis manes laukia, kaip nei vienas is vis aprasytuju. Bet man jo nereikia. Jis ne princas, o as dar ne karaliene. Noriu zvilgancio juodo zirgo ir princo. Zinau, mano reikalavimai dideli, bet gal.Gal. Gal kada nors atrasiu kur nors toki. Gal net paciame pasaulio kraste. Gal kambodzoj ar vietname. O gal new yorke. O gal tiesiog cia. Kaimynysteje. Labanakt.


mintys , kurios uzpludo paziurejus filma : prince and me. ( princas ir as) .
Lioodna. Lioodna prisiminti kiek esu iskaudinus ir pripazinti, kad dar nei vienam neteko atiduoti sirdies ir saves . Tikrosios saves. Niekas nezino kas as esu is tiesu. Bet as dar nepasiruosus.Ir nezinau ar kada busiu pasiruosus.


2004-08-07 23:46
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą