Ir tu zinai, kad nieko is to nebus. Tai ko cia dusauji? Ko plesaisi?
Sauleta diena pasiimi sketi, o kai artinasi lietus, iseini tik su marskineliais.
Ir nenori vaziuoti namo, nes ten laukia/ nelaukia svetimi/artimi.
Ir menulis grazus buna, bet niekas jo nemato.
Ir radija nakti groja palei ausi, kol uzmiegi- isjungi, kai pabundi.
Ir strazdanos niekur neiseina, net jei nebutu saules, jos liktu.
O kai ipranti valgyti pusantro karto per diena, svoris nemazeja, bet pati daraisi lengvesne.
Ir zmones buna labai uzsieme, o tu neturi ka veikti, nes tau taip norisi.
Ir dainuoji garsiai Audioslave atsidarius balkona.
Ir iseidama is namu kas ryta pasiziuri bent 15 kartu i veidrodi- ar tikrai cia tu? ar tikrai tave tokia myli? ar tikrai nesimato to spuogo? ar gerai pasidaziau? ar gerai sutvarkyti plaukai?..
Ir visi jau rubai atsiduoda cigaretemis, nes tu ateini pas mane parukyti.
Ir isgeriu zalios arbatos maziausiai du litrus per diena.
Ir pasirodo, kad neturime apie ka kalbeti.
Ir pasirodo, kad mergaites ir vel norejo myleti, o berniukai- tik myletis.
O sito labiausiai ir norisi.
Tai, ka duoda, neimi, ko neduoda, prasai.
Redakcijoj jau ketvirta savaite- virsytas darbo grafikas.
Ir taip iki kol atsibos rasyti/nerasyti, nemokamai naudotis internetu, gerti zalia arbata ir laukti gyvenimo prasviesejimo melynai pilkomis akimis virs savo galvos.