SAVI KRITIKA

pasmeiki
ant savo damoklo kardo...
padeki ir išbarstyk mano pelenus...
numesk nuo skardžio ir aš skrisiu...
skrisiu į savo amžinosios palaimos glėbį...
išeik...paliki vieną...
žmonės kaip medžiai - liečiasi lapais, šakomis, bet kamienai lieka amžinai vieniši...
nužudyki...nebegaliu...silpnavalė esu.....
esu...ir banaliai egzistuoju...
daryk ką nori...
tik neapšauk šarlatane...ar... MISTIFIKATORE....
aš tik liūdžiu toje tamsoje...
gotė...Cha..išrėksiu tau akysna...nei gotė, nei metalistė...
apgailėtina,nupušusi,savo klejones eilemis vadinanti,mistifikatorė...
apgailėtina,apsiverkusi kvailė...
ragana,kurios apgailėtina praktika yra pašaipi...
nežiūrėk į mane , nekalbėk... geriau gyvensiu su savo idealais...
tik neieškok širdeis many...nes suradęs ją pažeisi mane...
aš įsimylėsiu...
išeik...ir nepalik pėdsakų..