...kad ir kaip keista būtų, vėl gyslomis ima tekėti kraujas, vėl pajutau begalinę gyvenimo jėgą, vėl vėjas pagavo mano burę, o gal burė vėją...
Net pačiai keista, bet noriu gyventi, vien tam, kad dar kartą galėčiau sutikti saulėlydį, pamatyti kaštonų žiedus, pajausti kaip vėjas nušluosto ašaras... Tikriausiai įsimylėjau... bet juk nepakartojama mykėti gyvenimą...