Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Marcelijus Martinaitis

Poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 balandžio 1 Paserbentyje (Raseinių r.). 1964 baigė Vilniaus universitetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980 dėsto Vilniaus Universitete. 1989 nuo Sąjūdžio išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992-1997 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas. Nacionalinės premijos laureatas (1998). Eilėraščių rinktinėse Balandžio sniegas (1992), Debesų lieptais (1966), Saulės grąža (1969) pasirodė kaip vienas svarbiausių 1968 - 1970 lietuvių lyrikos atsinaujinimą formavusios generacijos atstovų. Besikeičiančią meno sampratą plačiai skleidė "Poezijos pavasario" renginiuose ir leidiniuose, periodinėje spaudoje ir kt.

Eseistinėje knygoje Poezija ir žodis (1977) akcentavęs raiškos dalykus kaip svarbiausius kūryboje, atkreipęs dėmesį į klišės ir butaforijos gajumą eilėraščiuose, Martinaitis padėjo pagrindus meno autonomiškumui ir kultūriniam daugiasluoksniškumui suprasti. Poetas save suvokia kaip agrarinės kultūros atstovą, išgyvenusį tos kultūros žlugimą. Eilėraščių rinkiniuose Akių tamsoj, Širdies šviesoj (1974), Tie patys žodžiai (1980), Toli nuo rugių (1982), Gailile raso (1990), pasiremdamas archetipiniu mąstymu, iš buities detalių bando rekonstruoti senąją baltų pasaulėjautą ar žemdirbių civilizacijos kontūrus ir pagrindinius jos ženklus ( žemė, namai, Dievas, ryšys su mirusiais ), gamtos ritmu pagrįstą laiko tėkmės ir būties dėsnių suvokimą. Naivia sąmone prisidengus, intelektualiai apmąstoma gyvenimo vertė ir prasmė, kuriama savita, liaudiškąja etika pagrįsta vertybių sistema: vertę gauna naivumas, sugebėjimas pagailėti, ašara, skaudėjimas. Folkloro personažas - žemaitis Kukutis (Kukučio baladės, 1977, papildytas leidimas 1986) yra archajinės sąmonės fenomenas, depersonalizuota keistuolio figūra šiuolaikiniame pasaulyje ir išreiškia dvejopą poeto pasirinkimą: archetipinės išminties ir psichologinio rezervato apsiginti nuo režimo. Agrarinė kultūra suvokiama
ne tik kaip etikos normų, bet ir kaip tautos savimonės pagrindas.

Rinkinyje Atrakinta (1996) kalba apie asmens, genties ir tautos sąsają, ypač išryškėjančią išbandymų metu. Martinaičio poezijos kalbantysis susilieja su praeitim, nuolat gręžiasi į savo valstietišką kultūrą ir istoriją, mylėdamas, gerbdamas, įsisąmonindamas. Žodžio atmintis nuolat gaivinama senųjų folkloro žanrų (rauda, melų pasaka, sakmė, baladė, mįslė, humoristinė dainelė) bei ankstesnės lietuvių poezijos stilizacija, paprastumo siekiu ir primityvumo poetika, knygos- maldaknygės paralele. Rinkinyje Atmintys (1986) albuminis meilės lyrikos žanras prisodrinamas Europos kultūros ženklų, Biblijos reminiscencijų. Martinaičio poezijoje ryškus atsiribojimas nuo spontaniškos saviraiškos, orienuojamasi į epinę tradiciją. Jo poezijai būdinga pasakos logika, tikroviškumo ir netikroviškumo samplaika. Paradokso principas, grotesku ir alogizmais pagrįsta poetika atsiranda iš nuolatinių civilizacijos, intelekto, moderno ir archaikos, naivumo, klasikos sandūrų.

Mokslo darbuose Martinaitis tyrinėja folkloro ir profesionaliosios poezijos santykį, stebi mito atšvaitus folklore. Rekonstruojama archajinė sąmonė, dorovinės normos, papročiai, šventės. Ryškus į erdvinius, vaizduojamuosius menus orientuotas interesas (Senoji lietuvių skulptūra, 1994; Ipolitas Užkurnys, 1987), atida kūrybiškiems kaimo žmonėms, šviesuoliams. Folklorinė, etnografinė ir kultūrinė nuostata išlaikoma pasirinktų tekstų interpretacijose "Folklorinė "Paskenduolės" fabula", Pergalė, 1982, Nr.4), kino scenarijuje (filmas Vakar ir visados, scenarijus G.Lukšo ir M.Martinaičio, 1985).

Eseistikos knygose Papirusai iš mirusiųjų kapų: atgimimo ir vilties knyga (1991), Prilenktas prie savo gyvenimo (1998) sovietinės sąmonės modelio ir laisvės aspektais apmąstoma lietuvių tautos patirtis ir dabartis Europos istorijos kontekste. Mažoje tautoje funkcionuoja "archetipinis laikas", leidžiąs gyventi "su visais mirusiais ir tais, kurie dar ateis" ir pasijusti didele tauta. Žodis pristatomas kaip dorovinis aktas. Tuo būdu poezija gali pavaduoti išnykstančią etninę kultūrą. Vilniaus Universiteto Kiemo teatras pastatė spektaklį Kukutynė (1989), Vilniaus "Lėlės" teatras - pjeses vaikams Pelenų antelė (past. 1971), Avinėlio teismas (past.1976), Žemės duktė (past. 1981, 1982).

Poetas vertė Ch. Marti, P.Nerudos, Ch.R.Chimeneso, M.Cvetajevos, E.P.Rumo, ir kt. eilėraščius. Martinaičio poezijos knygos išleistos anglų, švedų, norvegų, prancūzų, lenkų, rusų, latvių, estų, ukrainiečių kalbomis; stambesnės publikacijos - ispanų, vokiečių, italų, čekų, slovakų, rumunų, baltarusių kalbomis.

Bibliografija: 

  • „Balandžio sniegas“, eilėraščiai (1962);
  • „Debesų laiptais“, eilėraščiai (1966);
  • „Saulės grąža“, eilėraščiai (1969);
  • „Akių tamsoj, širdies šviesoj“, eilėraščiai, (1974);
  • „Kukučio baladės“, eilėraščiai (1977);
  • „Poezija ir žodis“, (1977);
  • „Tie patys žodžiai“, eilėraščiai (1980);
  • „Vainikas“, rinktinė (1981);
  • „Toli nuo rugių“, eilėraščiai (1982);
  • „Atmintys“, lyrika (1986);
  • „Amžinas tiltas“, eilėraščiai (1987);
  • „Gailile raso“, poezija (1990);
  • „Papirusai iš mirusiųjų lapų“, publicistika (1992);
  • „Atrakinta“, eilėraščiai.(1996);
  • „Prilenktas prie savo gyvenimo“, esė (1998);
  • „Sugrįžimas“, eilėraščių rinktinė (1998);
  • „Laiškai Sabos karalienei“, esė (2002);
  • „Pareisiu su paukščiais“, eilėraščiai (2002);
  • „Tolstantis“, eilėraščiai (2002);
  • „Lietuviškos utopijos“, tekstai (2003);
  • „K. B. Įtariamas“, eilėraščiai (2004);
  • „Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971–2001“ (2006);
  • „Mes gyvenome“, biografiniai užrašai (2009, 2010);
  • „Marcelijaus margučiai: Velykos su Marcelijumi Martinaičiu“, fotoalbumas su tekstais (2012).

Apdovanojimai:

  • 1975 m. „Poezijos pavasario“ laureatas;
  • 1984 m. Valstybinė premija už eilėraščių rinkinį „Toli nuo rugių“;
  • 1995 m. P. Širvio literatūrinė premija už lyrikos albumą „Atmintys“;
  • 1997 m. Literatūrinės „Varpų“ premijos laureatas;
  • 1998 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas;
  • 1998 m. Jotvingių premija už eilėraščių rinktinę „Sugrįžimas“;
  • 2005 m. Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija už eilėraščių knygą „K. B. Įtariamas“;
  • 2007 m. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už literatūros laimėjimus už knygas „K.B. Įtariamas“ ir „Tylintys tekstai“;
  • 2010 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija už kūrybiškiausią 2009-ųjų knygą „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“.

Nuorodos:



Gimė: 1936-04-01
Mirė: 2013-04-05
 


Įvykiai



Knygos

Atmintys
Marcelijus Martinaitis
 
Tolstantis
Marcelijus Martinaitis
 
Laiškai Sabos karalienei
Marcelijus Martinaitis
 
K.B. Įtariamas
Marcelijus Martinaitis
 
 


 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-01 23:36
i am nicve to be loooking girl
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-03-26 18:22
Viva Laisvyte
isskirtinis! nei verkt, nei juoktis. patinka! Kukutis :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-14 16:24
Šnai Šnai
Och kaip informatyvu, man pravertė :DDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-24 19:24
Goria Rugiuose
Kukutis ir V.Kernagis mane tikriausiai ir kalbėt išmokė. Ech. Nomber 1.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-25 20:45
švelni mo
vienas iš prisimenamų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-05 16:50
Somnambulas
- 'laiškus sabos karalienei' vis pavartau. -
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-04 20:12
Klaudija_
nuostabus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-01 10:24
v v
v v
vienareikšmiškai pats geriausias...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą