Va dabar stoviu, rodos tuščia iki dugno. Kiaurom kišenėm. Riedant karoliukams grindiniu, niekas nepadėjo jų rinkti. Basai per akmenis. Sapnuoji, mergaite. Ir marškinėliai trumpi. Šalta berods... Arbatos puodelis. Vanduo jame šiaušiasi. Negerk manęs. Vilkatu pavirsi. Karoliukai... Nesmagu, kad taip toli nuriedėjo. Neimsiu, tų kur po kojomis svetimom. Kažkaip nejauku. Šalta berods. Aš nesapnuoju, man niekad neskauda, kai žnybia į širdį. Puse tik jos. O gal ir visai nebėra. Išmainiau. Kad niekada neskaudėtų, kai kas nors bandys pabudinti iš sapno. Sapnuoji, mergaite... Savo tuščias kišenes. Jau seniai nei jų, nei tavęs, nei karoliukų...

Negerk manęs. Aš tuščia iki dugno.


http://www.youtube.com/watch?v =78TGCW0lDKc