Aš noriu nusisavint lietų
Ir užrankinti jį dėžutėj,
Kad tu nebegalėtum būti liūdnas
Anei vienai mažai minutei,
Nes liūdesys dabar vien man priklauso.
Tu jo išsižadėjai kartą.
Nuo tos dienos jis pas mane virtuvėj
Ant taburetės tyliai verkia.
"Nes liūdesys dabar vien man priklauso" yra teiginys. Teiginiai mūsų gyvenime ne visada yra tiesa. Kartais yra mažytis melas, kurį norėtus paversti tiesa. Tad nereikia baksnoti į mano atviras žaizdas, panele gunta.
"Aš noriu nusisavint lietų -> Nes liūdesys dabar vien man priklauso."-- norėk norėk, jei priklausytų, tai jau būtum liūdesio savininku, o dabar, tiek ir tegali (tik) NORĖTI nusisavint lietų :)